- čiuoklėti
- čiúoklėti, -ėja, -ėjo tr. prižiūrėti, puoselėti, lepinti: Koks žmogus išaugs iš tavo vaiko, kad tu taip jį čiúoklėji! Žl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
iščiuoklėti — tr. 1. padėti sustiprėti prižiūrint, puoselėjant: Sirgo, paki aš jį iščiuoklėjau Trgn. | refl.: Tu matai, kokie paršai išsičiuoklėjo Ktk. 2. išlavinti, išmokyti: Ištraukiau iš purvo, iščiuoklėjau piemenį, – dabar nebeatsimena Ktk. | refl.: Matai … Dictionary of the Lithuanian Language
pračiuoklėti — tr. palaikyti kurį laiką prižiūrint, palepinant: Arklį pračiuoklėjo per žiemą, pavasarį galės arti Dgl. čiuoklėti; iščiuoklėti; pračiuoklėti … Dictionary of the Lithuanian Language
čiuokelėti — čiuokelėti, ėja, ėjo žr. čiuoklėti: Čiuokelėjau čiuokelėjau, ir išdvėsė Ds. Ana apie diedą čiuokelėja kap apie mažą vaiką Lkm … Dictionary of the Lithuanian Language
čiuoklioti — čiuoklioti, ioja, iojo žr. čiuoklėti: Čiuokliojau čiuokliojau paršelį, ėmė ir nustipo Užp. Kiek vargo padėjo, sunku ir apsakyt – čiuokliojo čiuokliojo, lig išgijo Užp. | refl.: Apsirgs, tai paskui čia su ja čiuokliokis Sdk … Dictionary of the Lithuanian Language
čiuoklyti — čiuoklyti, ija ( yja), ijo ( yjo) žr. čiuoklėti: Taip, rodos, čiuoklyjau paršus, dėlto blogi, ir gana Ldk … Dictionary of the Lithuanian Language
čiuokšlėti — čiuokšlėti, ėja, ėjo žr. čiuoklėti … Dictionary of the Lithuanian Language